Pasimelsk prie užkaltų langų, mėnuli,
Sunykęs kaimas skendi ūkanuos.
Vieni ramiai aukštam kalnely guli,
Kiti pabirę svetimuos kraštuos...

Užakusiam šuliny – tamsybė begalinė,
Prie slenksčio mėtosi du kibirai... 
Taip ištuštėjo mūs laisva Tėvynė!
Dangau, kam iš gimtų namų juos išvarai?