Tu ir sienos, ir stogas.
Šita vėjų pagairė bus mūsų namais.
Nesvetingas rytys stumia kūnus arčiau -–
Gal sušildysim taip vienas kitą.
Kiek tik žvilgsnis aprėpia — 
Pievos šiurpstančios. Saulė nuniro į mišką,
Matai?
Ir nedaug būna daug,
Jei nakties žvarboje jaučiam mudu viens kitą,
Jei susiliečiant plunksnoms
Kraujo tvinksniai suspurda vienodu ritmu,
Jeigu jėgą sparnams garantuoja buities ritualai.
Šitoj vėjų pagairėje mes atlaikysime viską kartu.
Prisiglauski arčiau,
Kol dangus neaušroja,
Būtis kol jutimuose sąla.