Ką patys mes išbarstom,
Ką pavagia likimas...
Ne tas duris gal varstom,
Ne tą už rankos imam?..
Ir ilgesys pabunda –
Tam, ko nebe pasiekiam...
Dar glusteli pagunda:
Ar imti sausą riekę?
Sprangus tas trupinėlis...
---------------------------------
Ir lieka nuo jau būto –
Žaizdelė atsivėrus,
Jautrios širdies kamputy...