Pražydusios gėlės po mano langais
Liepos vėsią naktį, kai lijo lietaus lašais.
Jų žiedlapiai priminė man Tavo akis,
Ir vėl pamatysiu jas, kai aušra nušvis.
Nenustosiu žiūrėti,
Jos švies lyg ryškiosios žvaigždės.
Žodžiuose pinsis magiškos raidės,
O pasaulis aplink mus ims byrėti.