Pavasari, vėl pakalbėki
su manim,
kai keliasi žolė
ir vėl nubudusi, kaip virrva
oras, paukštis kyla debesin,
kaip visa kas tik gyva juda,
kaip veržiasi jauna širdis
pirmyn,
paneigus sutemas
kaip mes,
kaip mudu,
kadaise klaidžioję
būties naktim,
dabar kaip niekas niekada
įveikę liūdesį,
dabar dabar
kaip niekas niekada,
kai šitiek mums sapnų
likimas buria,
šviesu kaip Viešpaties
skliaute,
apleidžia mus
būties klejonės niūrios,
šviesu
šviesu,
einu vėl į tave,
į tą,
kas mano saulę
saujoj turi.