Prisiminimų kraštas

Ledinis oro kvapas,
Bespalviai televizoriaus vaizdai.
Ant lentynos senas raktas
Ir kiti ne amžini daiktai.

Baltai juodų prisiminimų kraštas,
Žengiant į praeitį gilyn.
O ant ąžuolinio stalo
Stiklinė, pripildyta viltim.

O, laikas kad sugrįžtų
Ten, kur buvome prieš tai!
Žalias, tyras, grynas miškas, –
Ten liko mintys mano amžinai.
Absurdo linija