Ar pastebėjai saulės šypsnį, išsklaidžiusį niūrumą pilką,
Kai nuo stogų lašiukai krinta, kai širdį gerumu nutvilko?
Ar pastebėjai? Nesimiega, nes saulė šypsos ir pro langą...
Ir tas vėjūkštis toks lengvutis – erdvėj pasklidęs šoka tango.
Lyg ir į debesį įšoktų... Jei tik galėtų... Lyg patrakęs...
Ar pajutai, kaip saulė juokias? Nuo šypsnio to apspango akys...