O mano meilės jūra, banguoki, nenurimk.
Juk be tavęs aš būčiau anei gyvas, anei miręs,
žuvėdrų klyksmo nepažint.
Ir negirdėčiau tavojo ošimo, bangų idilės nemarios.
Skalauki smėlį, gintarus dalinki, žvejų tinklus supinki,
laivus sūpuok, neleiski jiems nurimti, juk be tavęs
aš būčiau anei gyvas, anei miręs, žuvėdros sparną
glausčiau mirštančia širdim. Ir imčiau aš mąstyt,
geriau nebūčiau gimęs, lyg saulė vakarėjant
aš panirčiau į gelmes, į sūrų vandenį nugrimzčiau
tylą apkabinęs, o mano meilės jūra, nenurimk.
Širdis kol plazda lyg nenuorama drugys
ir vėjas glosto švelniai smėlį, tu būk su manimi,
svajonėse skandink, nes be svajų nuvysta gėlės.

2019-01-01