Baltu keliu
violetas nulydi
į dangų,
kur svajų patalais
apsiklosčiusi
supas diena,
kur lengvumas
sruvena,
o žvaigždės
subirę į kūną,
tyliai audžia
likimą
nematoma laimės gija.
Ir kur visa
nurimę…pailsę…
nuo greito lėkimo…
maldą kužda
parklupusi
Saulė
pasauly viena,
kur išblyškęs
Mėnulis parimęs
prie mėlyno šilo
ir užmiega
pavargusi
vėjo myluota
žara…