Ant stalo – nepilna taurė:
Tebuvo tiek įpilta.
Ir žodžių ne visų reikės,
Kad vėl nenusiviltum.

Dalindamiesi, net draugai
Šiek tiek sau pasilieka.
Tikiu, kas saugota ilgai,
Nebepavirs į nieką.

Kas žino apie mus daugiau:
Ar svetimi, ar mudu?
Nebe skolinga žodžių tau –
Jų net per daug išsprūdo...

Ant stalo jau tuščia taurė...
Išeidamas – nesigailėk.