Dabar ir čia, ir po mirties
Nemoku aš mylėti
Išmintingai!
Už prigimtinę nuodėmę 
Atleido mums dievai
Ir dovanojo meilę.
Savęs aš netausoju,
Man nieko tau 
Negaila.
Tikėk manim, tikėk,
Mana širdis
Kartu su manimi
Prie tavo kojų klūpo –
Man tavo bučinys
Lyg šventas sakramentas
Ištirpstantis ant mano lūpų.