Praplyšo
Už miško viršūnių užkliuvusios
Pilkos apsunkusios duknos,
Kur dangišką maną
Šiaurys nuo pavasario buvo paslėpęs.
Apžvelgia parskridusi pempė
Kraštovaizdį, šiurpsantį rūsčiai.
Kaip klausti Gyvi? 
Save jei sunku čia padėti,
Nes vėjas gūsingas
Diena iš dienos nenurimsta
Ir papila debesio turinį
Kibūs lapuočių skeletai.
Diena užsimerkia
Avietinei žarai plačiai nepatvinstant.
Pavasaris čia,
Tiktai pempiškai reikia tikėti.