Vėlu - 
Aistringos patirtys nesudygsniuos minčių,
Neišbyrės saldiniais atminimais,
Bet kažkodėl grįžtu ir mintyse tave liečiu,
Bet kažkodėl be jokio tikslo rymau.
Svajoju?
Gal. Pažadinai mane,
Lyg vienas lašas raibuliuoji upėj,
Aukštybių siųstas gerą žinią nešt
Ir gyvastinga likti bent minutę.
Bet išsisklaido kilę ratilai,
Svajonių pėdsakai, paviršių šiaušę, rimsta.
Juokinga lūkesčius brandinti man -žilai,
Nors ir tokiai aistras atminti linksma.
Vėlu?
Kažin? 
Dvejonė lyg medus - 
Klampi, skandinanti ir atimant protą.
Tave sapnuodama nebegaliu nubust,
Nes vienas lašas - 
Dykumai aguonom raudonuoti.