Be tavęs vynas jau ne toks saldus;
Trūksta šypsenos prieš pakeliant taurę.
Tu šypsojais, aš žinojau – tu meluoji;
Ar vertėjo mesti iššūkį tam, kas tyliai išėjo?

Kas tyliai išėjo, tas taurę įskėlė,
Ir bėgo, nubėgo įtrūkimas širdim:
Juk mylėjau, o tu – juokavai,
Kad pavasarį gaivūs vėjai atskries.

O pavasarį tebuvo snaigių šokis
Ant sudužusių šukių, ant širdies...
Meilė krito, įskilo; lūpomis vynas varvėjo:
Ar vertėjo mesti iššūkį tam, kas tyliai mylėjo?