Pas mus dar visko bus kaip kino juostoj –
Tylioj tamsoj paskendus žvakė degs
Ir tavo rankos lies mane, ir mostais
Priminsi jausmą seną. Tik tada
 
Tu nieko nesakyk, manęs netardyk,
Palik abejones, švytėk jausmais.
Nors kelias tolimas ir tu pavargęs –
Spindėk žvaigžde. Ir jau nebus kitaip...
 
Už lango supasi aušra išraudus,
Kerai jau sklaidosi ir sutema
Palenkus galvą tyliai tyliai šaukia...
Sugrįžk, naktie, sugrįžk vėl pas mane.
 
Jau baigiasi spalvotas kino seansas,
Diena prabyla man kitais garsais.
Bet aš žinau  – gyvenime mums lemta
Sutikti naują dieną jau kitaip.