Smuiko garsas, jis sklando vėjo gūsiais,
Tai plaukus plaiksto ir mintis mūs skrist priverčia.
Tai švelniai glosto ir prisiminimus gaivina.
Viena styga jaunystę mena, kita – tą polėkį į aukštumas,
Kai tavo glėbyje pasaulis telpa.
Akordas po akordo – metai bėga.
Ir gėris širdyje su muzika iš lėto valsą šoka.
Jausmai – gama, stygos tai žmogus, muzikos garsai tai svajos,
Be kurių gyventi negaliu.