Man pasakyk ką nors,
nevirski nebyliu, kai žiemos šaltis šitaip gelia,
kai žvirblių nematyti ant laidų,
tik vėjas stūgauja gūdžiu balsu
ir pūgos ant stogų vestuvę kelia,
nevirski nebyliu tyliu.
Į rutiną lyg lietūs tavo dienos išbyra,
į žiemos šerkšną kietą, į pavasario lyrą.
Ir į vasaros žiedą, nesuspėjai matyti,
kaip pražydęs greit vyto ir jo žiedlapiai krito.
Į rutiną lyg rudenį obuoliais jos iškrito,
tarsi paukščiais sparnuotais išplasnojo, neliko.
Man pasakyk ką nors...

2019 vasaris