Išsidėliojau nuotraukas.
Bet ne visas.
Tik tas,
        kurios nugeltę.
Jos man šaunesnės už kitas.
Ir džiūgauju širdim it šventė.
Sugrįžta laikas.
Regisi, ir aš
Su juo kartu
Ir netiesa, kad linksta keliai,
Kad  mano daliai
Jau greit 70-dešimt bus.
Vėl gieda vyturiai.
Vėl klykia pempės.
O laukas arimu
                 turtingas
                        ir  gražus.
Čia mano tėviškė.
O aš dar jaunas.
Lėliukuose akių
Gražuolės šypsosi,
O negražių – nėra.                


Ak, rupūžiok!
O juk sakei – nesensi.
Ir velsis garbanos,
                kudlos plaukai.
Sakei,
        ir Grigo ratai  
Tau vežimas bus –
Dangus
        žvaigždėtas
                   nedulkės.

Ak, seni, seni!
Apžergti
          netgi
               kuino negali.
Lazdoj sugriuvę
Užmarštim apžlibo metai,
Tik nuotraukos nugeltę
Šviesios atmintim...