Atšuto ledas, kliokia pilnos upės
Ir pilkas priešaušris nuo vieversių netyla.
Ant karklo rykštės daug kačiukų tupi,
Pašiaušę vėjy savo kailį žilą.
Užkliuvę debesys už juodadančio miško
Pernykštę smilgą plauna – nenuplauna.
Vienodos dienos. Rodos, nieks nevyksta,
Tik būsiant permainas apskelbia sopė kauluos.
Snūda be įsaulio – tik pusė malonumo.
Diena ištįsusi per visą gaidžio žingsnį.
Šakom mojuoja katinuotas krūmas.
Gerai nors tiek – nekniaukia nemaitintas.