Jei tave paversčiau sapno karalyste,
Iš kurios sugrįžti jau nebūt jėgų –
Amžinai mylėti, niekada nevysti
Ir jausmus paleisti saulėtu taku.
 
Bet širdis kas kartą taip paikai suklysta
Ir kaskart suklumpa tarp margų gėlių,
Ak, tai buvo sapnas, tik paika jaunystė,
Buvo ir pradingo, grįžt  jau negaliu.
 
Viltė, 2019 03 05