Aš už tave meldžiuos,
Tik tyliai ir ramiai
Lyg pievoje siūbuotų smilga
Ir širdyje tave nešuos,
Kur bekeliaučiau, benuvykčiau
Meilė dilgo.
Jau įpratau po gaubtuvu
Paslėpt akis,
Kad blogas žvilgsnis neįžvelgtų,
Kaip tavęs ilgiuos, kaip myliu
Ir kaip krauju pasruvusi širdis
Tėvynės rauda –
Tik tu viena kaip knygą 
Atverstą skaitai. Ir tyli.
Tik tau galiu gyvybę paaukot,
Suklupęs vien nuo tavo
Žvilgsnio atsitiesti.
Dievulis mato, rankos pačios
Per sapną tiesiasi
Tave paliesti.
Meldžiu nerūstauti likimo –
Saulėlydį sutikt su tavimi
Geidžiu mažoj trobelėje
Rytais gurkšnojant kavą –
Svajonės, garsiai pasakytos,
Pildosi.
Ir nuojauta manęs nei
Karto neapgavo.