Tai pliauška, tai čiauška dangus atitirpęs,
Kai šlapdribos čežesį keičia į lietų.
Žiema ir pavasaris elgias kaip cirke – 
Sumanė nustebinti ir sužavėti.
Rytuos kyla uždanga, debesys plyšta,
Vos keletas mirksnių, kai keičiasi spalvos.
Sezonų du klounai įbėga į mišką,
Žiema viską stingdo, pavasaris plauna.
Gyvybė kaip kalvėj tarp kūjo ir priekalo,
Ir magija vyksta – prasiveria lukštas.
Apsnūdę žiūrovai pakyla iš vietų
Ir žvelgia, kas bus, nusiprausę kas buvo.