Čia jums ne kokia chaltūra –
Čia yra literatūra! 
Nesvarbu koks tavo darbas –
Gal lariokas, gal mentūra. 

Tu gali būt svarščikas, 
Načialnikas, pagružčikas –
Svarbiausia kad tik būtum
Širdy literatūrščikas! 

Gal praporščikas tu, 
O gal koks dalnaboiščikas? 
Skaityk, rašyk, varyk! 
Ir būk literatūrščikas! 

Poezija – ji valdo, 
O proza rauna stogą. 
Esė pravalo čiakras, 
Nuo dramos nebus bloga. 

Vienija ji mus visus, 
Mažus, jaunus ir senus. 
Tai ne briedas, ne chaltūra –
Čia kieta literatūra! 

Mergyt, tu buhalterša? 
Uborščica, aktrisa? 
Svarbiausia – būk žmogum tu, 
Nebūk kažkokia krysa. 

O šalia to, reikėtų
Tau atsiversti knygą. 
Gerai būt apsiskaičius, 
Ir visiems rodyt špygą. 

O jei rašyt pradėsi –
Draugų daugiau turėsi. 
Autografų jie prašys, 
Ir šiaip subinę laižys. 

Taip kad, nedaryk chaltūros –
Reik geros literatūros! 
Tegul žodis tarsi kardas
Kerta galvas, plėšo žarnas. 

Ir po 100 metų, kai
Šūlėj mokysis vaikai –
Jiems sakys: „Jis ne chaltūrščikas! 
Didis buvo jis literatūrščikas!"