Deje vu vaizduose užkoduoti menki sugrįžimo ženklai,
Kuriais tuokart būna sunku patikėt patirčių bestokojant.
Atminimų miražai įpūs būtas kibirkštis, kraujas užkais,
Bet per seklios skandintis naktų prasiblaškomų duobės.
Suplėšys į kąsnius esybę geismai, kai pro poras išlįs,
Nors kaukti nedrįs, tačiau nesigėdys jie urgzti.
Raitysies dėl to, kad suprasi – esi tik dalis,
Kad niekam nereikia tavęs ir į pelenus žirs buvę turtai
Ir naktipuodis taps gal daugiau, nei karūna svarbus,
Kada skonio receptoriai šauksis vaikystėj pažintąjį alkį.
Deja vu vaizduose tu turi galimybę nubust,
Bet ar žada kuris, jog prabudęs it gyvas dar kelsies?