Nuslinkit, debesys, nuslinkit
Nuo skaistaus veido Lietuvos,
Te saulės spindulys sušvinta
Lietuviui kiekvienuos namuos.
 
Tegul ištirpsta pyktis, melas
Lyg žiemos sniegas patvory,
Ir liejasi srauniais upeliais
Gyvenimo srovė gaivi.
 
Tegul savaitėje nors kartą
Nekausto žinios mirtimi,
Taika ir meilė kelią randa
Anksti ryte, dienoj, nakty.
 
Žinau, svajonės mano trapios
Suduš rinkimų kovose,
Žadės atversti švarų lapą,
O vers kaip kad praeityje.
 
Tik tenka rinktis, patikėti...
Teisybę kalbant, savimi,
Kad Dievas duos jėgų kentėti,
Dar kartą guostis viltimi.
 
Ateis pavasaris ir kovas
Iš šilko Trispalvę iškels,
Balandyje jau ir artojas
Dirvą garuojančią purens.
........................................
Tiktai jūs, debesys, nuslinkit
Nuo skaistaus veido Lietuvos,
Tegul ir pats dangus nušvinta
Nuo darbo, santarvės, dainos.