Koks  įdomus šešėlių šėlsmas,
Toks įmantrus, toks rafinuotas,
Ir kas ten slepiasi po jais,
Gal niekad taip ir nežinosim.
 
Kaip talentinga pantomima
Štai, vyksta tiesiai prieš akis,
Ak kokie aktoriai, kokia vaidyba,
Matydamas tai pasakys.
 
Ir ko jie nori, ko taip trokšta,
Kokia vaidybos šios esmė,
Gal tai tik bandymas pranokti,
Dėl išlikimo pasekmės.
 
Bet kaip suprast, ar paranoja,
Ar nepaneigiama tiesa,
Ar nedrovėdami meluoja,
Ir taip užlieja akis migla.
 
Bet kažkieno tvirta ranka
Visus šešėlius tuos išsklaidė,
Ir pantomima jau baigta,
Atėjo laikas pasirinkti.
  
Ir rūpestingas tvarkdarys
Jau atidarė mums duris,
Vieni į kairę, kiti į dešinę,
Lyg vabalėliai išsilakstė.
 
Išauš pavasaris saulėtas,
Reiks vėlei arti, vėlei sėt.
Ar pasiliks tiek vabalėlių,
Kiek reikia žemei prižiūrėt.