Žakas Derida (Jacques Derrida)
 
Net ir pati didingiausia, išskirtiniausia ir reikšmingiausia knyga niekada neatstos bekalbės matančios sielos virpesių. Tiesą sakant, „siela“ — žyminis (signifikantas) be to ką jis žymi (signifikato), žyminis be čia ir dabar matomo sielos akimis daiktiško atitikmens, jokiomis žmogaus sukurtomis technologijomis neišardomas, neiššifruojamas ir neperkeliamas į materialiąją plotmę, nepavyksta  išskaidyti kokybę į kiekybę, atskirumą į visuotinybę. Nematanti sąmonė, absoliučiai kalbanti per visą žmonijos egzistenciją kūrė ir kurs sielos pakaitalus (knygas — mitus) — žyminius, nes siela niekada nebuvo ir nebus pasiekiama visuotinybei, nes ji yra besąlygiškai Atskira (vienintelė) ir praminga, neįrašoma į prasmių grandinę. kiek reikšmė yra visuotina, tiesą sakant, visuotinas — ne visada apimli sąvoką, kas gali, ar tai įmanoma suskaičiuoti kiek viena ar kita reikšmė svarbi v i s i e m s, kas gali įvardinti „kas tie yra visi“. Abstraktus žyminis, nes nors vienintelis iš „visų“ Atskiras nubraukia šios reikšmės visuotinumą, beje, dažniausia tai yra tam tikros bendruomenės susitarimo faktas. Kartais „visi“ tolygus „niekas“... Iškalbinga sąmonė, nustelbusi matančią sielą, vis gaminanti  pakaitalus, pavers mane reikšmių ir verčių garbintoju — be ribų vartotoju, nes reikšminga — kas bendra, tiesą sakant, kažkuriai neįvardintai grupei, būreliui, partijai, prarasdamas ar atsisakydamas dalies savo atskirumo, vieninteliškumo, tapsiu, pasaulio piliečiu, prarasdamas savo šaknis, gimtinę, tėviškę, genties papročius. Galingoms šiuolaikinėms socialinėms technologijoms, dažniausiai sutvirtinamoms įstatymine galia (Konstitucinio teismo nutartis, apibrėžianti šeimos neutralumą lyties atžvilgiu), labai sunku atsispirti, jos kaip ir biblijinis žaltys sugundys beveik kiekvieną. Labai teisingi signataro Broniaus Genzelio žodžiai: „Jūs galvojate, kad mes atgimimo laikais kovojome už laisvę, taip manė tik nedaugelis idealistų, dauguma kovojo už geresnį gyvenimą.“ Šiandieną tai regime patys savo akimis. Kaip „laisvės“ sąvoka siejasi su „geru gyvenimu“, tiksliau „geras gyvenimas“ su „metafizine laisve“? Užžels gimtinės klaidus takelis pilkas —  aš juk jau automagistralėje... Grįžimas į prasmių klaidų takelį,  kalbanti sąmonė akimirksniu prasmę perkeis į reikšmę ar vertę, nors, mano supratimu, vertinga tai kas vertinga man kaip Atskiram, įmanomas, reikalingas mažmožis — mano ir tik mano pastangos — iš perteklinio vartojimo automagistralės grįžti į saikingą egzistenciją, apriboti begalinius norus ir geismus. Išeinančiam — privalu, nes nedaug liko...
„ Biblija yra pati didingiausia iš visų knygų, bet vis dėlto knyga. Dievo įstatymo reikia ieškoti anaiptol ne keliuose padrikuose lapuose, o žmogaus širdyje, kurioje malonėjo įrašyto Dievo ranka.
(Žakas Derida „laiškas Vernesui“)