Buvo buvo kaip nebuvo...
Kas atėjo, tas pražuvo.
Kas nežuvo, tas pabėgo,
Skuodė, kiek tik leidžia jėgos.

Kas nebėgo, tą sugavo,
Kaip saldainį supakavo.
Pasidėjo ant lentynos,
Ar suvalgė – nieks nežino.

Nes kas žinojo – nepasakė,
Išplasnojo lyg plaštakė.
Kur nuskrido? Į mėnulį,
Iš aukštybių žemėn žiūri.

O kas nežiūri,tas nemato,
Kad maži vaikai be batų.
Kur tie batai? Ką jie veikia?
Ant tvoros padžiauti verkia.

Kas neturi jų – laimingi,
Lovoj drybso, dirbti tingi.
Bet kas nedirba, tas nevalgo,
Aimanuoja: „Varge, varge...“

Tai kur tas vargas? Ant liežuvio!
Buvo buvo, kaip nebuvo...