Kodėl mes gimstame tam, kad numirtume?
Ir per tą laiką,
Visą savo gyvenimą,
Tarsi per kančią nurytume.
Kodėl ateinam į šį pasaulį, kad kažką nuramintume.
Arba įskaudinus jų sielas nužudytume.
Arba kiekvieną dieną tarsi daržovės,
Į savo darbus lakstytume.
Kodėl ateinam tam, kad kažką pastatytume,
O kiti sugriautų,
Tarsi sukramčius viską išspjautų.

Ir rašydami kvailas eiles arba knygas,
Mes bandome palikti savo pėdsakus laike.
Bet viskas kartais dvelkia tuštuma.
Kodėl mes vaikštome gatvėmis ir keikiam patys save?
Žudom tai kas grąžu,
Savo svajones...
Ir tikim tuo kuo tikėti kartais kvaila ir naivu.
O keliam galvą vieni už kitus  aukščiau,
Nors gimėm visi lygus!
Kodėl visą gyvenimą ieškom teisybės,
Bet ar teisinga gimti tam, kad numirtume?