paslapties
skaromis įsisupusi
ji pavasarį audžia
kas rytą
dienomis būna
mylinčia saule
vakarais – droviai
nokstančiu rudeniu
jai paklūsta
narsiausi išbandymai
ir pikčiausios
akiplėšos senka
tik laiminga
ir mylinti moteris
švelnumu tau
į širdį patenka