Kai snaigės žiemoje jau šoka paskutinį savo baltą tango,
Aistringo šokio sūkury įsisuku ir aš slapčia...
Svajingom viltimis skrendu prie tavo uždaryto sielos lango,
Šaltoj tyloj kuždu širdim karšta tik du žodžius: aš čia...

Randuota siela tyli, šąla, žvarbsta, kenčia ir manęs negirdi,
O juk tenoriu paskutinįkart sušokt kartu žiemoj...
Ak, tik geidžiu priglusti švelniai prie tavęs, pajusti plakant širdį
Ir užsimiršti bent akimirką šioj pasakoj baltoj...