...
Ta pilnaties akimirka žavinga,
Tarytum stebinti visus,
Ir noris megzti pokalbį prasmingą
Ir gaut atsakymus visus.
Žinau, kad tu esi galinga,
Nors iš toli nedidelė matais,
Ir klausiu aš tavęs lemtingos,
O tu man tyliai atsakai.
Tai tik šešėlis manos didybės,
Kurią apšviestą pamatei,
O šiaip tamsi ta kasdienybė,
Kol nepasiekia Saulės spinduliai.
Žinau, trumpesnis mano laikas,
Bet ir tavasis neamžinas tikrai,
Bet tol pavojai, baimės sklaidos,
Kol švenčia pilnatį dangaus skliautai.