Išėjau šalto sniego taku,
Palydėjo pušelė išbalus,
Negalvojau, kad bus taip sunku
Grįžt iš ilgo gyvenimo kelio.
 
Buvo duobės ir akmenys aštrūs,
Staigūs vingiai ir įkalnės stačios,
Slinko sutemos, brėkšdavo žaros,
Tiktai niekas nelaukė kaip svečio.
 
Tu –
berniokas iš kaimo, todėl viską gali:
Liesti grumstą, metalą ir knygą,
Nepabėgt, neišduot šalto sausio nakty,
Kada tankų pabūklai prabyla.
 
Buvo vasaros saulės ir rudenio rūko,
Skrido mintys dangun mėnesienoj.
Buvo džiaugsmo ir laimės, tik laiko vis trūko,
Kai sukies kasdienybėj ne vienas.
 
Kiek žiedų ir žmonių sutikai – palikai,
Kiek albumų juos mena ir saugo.
Grįžta kartais veidai ir jaunystės sapnai,
Praeities metų tolius pralaužę.
..........................................
Išėjau šalto sniego taku,
Tarsi vakar kad būčiau išėjęs.
Vėlei sninga, tiktai nerandu
Seno tako, jį užnešė vėjas.