Ką slepia sniegas – nežinoti.
Gal gležną žiemkentėlį,
Kuris susiruošė miegoti
Ir lauks pavasarėlio?
 
O gal čia pieva užsiklojo
Žiemužės patalus purius?
Tik pakraštėly smilgos moja,
Lyg kviestų pūgą į svečius.
 
Žydėjo gėlės margaspalvės,
Rugpjūtyje pelynai,
Tik kieto plieno aštrus dalgis
Kartą visus nuskynė.
 
Gal net ne pieva, o arimas,
Toks juodas ir sušalęs?
Kur buvo vagos, suvertimai,
Dabar – toliai išbalę.
 
Vilioja toliai, rodos, eitum,
Paliktum ilgą brydę.
Dar šiltas kovas bus negreitai,
Tik vyturiui parskridus.
 
Pabėgus sniegui, pamatysim,
Ką slėpė jis per žiemą —
Gal rugio želmenį pernykštį.
Gal dirvą, arba pievą.