S. Nėrį atminus
Lapai, likę ant medžių žiemoti,
Užsispyrusiai nori gyvent –
Ar galėtų tave jie išmokyt
Nebijoti mylėti rudens?
Ar galėtum lakštingala suokti
Siaučiant pūgai, žvarbiais vakarais
Ir į vakaro raustančią saulę
Nebijoti žiemos įsileist?
Ar galėtum stovėt prie bedugnės
Ir pažvelgti aukštyn krisdama?
Ne į ugdį. Į tekančią upę – –
Ne į jų, o į mano rankas – – –