Gerai, kad tu ne aikštėj stovi,
O prie manęs, miške.
Nepaaukojo trumpai šlovei,
Kai aikčioja minia.
 
Juk ir tave dažnai papuošia
Mėnulio pilnatis.
Vėjas užklys ir šakos ošia,
Linguoja į šalis.
 
Tu vakarais palydi saulę,
Rytais ją sutinki.
Pirmoji dieną šviesią, naują
Pasveikinti skubi.
 
O jei kranklys ar juodas varnas
Praskrisdamas aplanko,
Tai netikėk, kad blogą žinią
Išpranašauti bando.
 
Gal ir trumpai nešiosi purų
Drabužį balto sniego.
Žiema užkloja tuo, ką turi,
Kai linki ilgo miego.