Laužau tylą
Per kelį
Abiem rankom suėmęs galus
 
Ir net jei atmestume faktą
Kad mišios taip vėlai nebevyksta
Nes paskutinis aukojimas darbo dieną apie aštuonias
O po to budinčioji atrakina duris jau nebent šeštą
Net tada
Nuodais virtusio vyno niekas dykai nedalina
 
Bet kalbėk durneli savo maldelę prie durų
Gal išgirs o tada tu pamiršk tik šitaip pamiršk
Kad neatmintum bent pusantro tūkstančio kilometrų nuo savęs
Ir turėsi tvirtą alibi prieš visas moteris besilaukiančias vėjo
Tik tada 
 
Žinau žinau
Aš ir tu nesiskaito