Maniau, tyla – tuščia, deja, apsirikau,
Joje tiek daug spalvų – aš daug ko nemačiau...
Maniau, tyla – tuščia, deja, suklydau vėl,
Joje tiek daug garsų, tai kas jie, kur, kodėl?
Maniau, tyla – tuščia, ir vėl apsirikau...
Joje jausmų tiek daug, nuo skausmo pravirkau...
Tylos mums nepasiekt, įsiklausyt į ją...
Girdėt, delnais apglėbt, nurimti tyloje...