Nebūt

kartoti ir kartot tą patį
lyg būtume trumputės atminties
to kas po kojomis ar virš galvos
kas dieną kratomės
ir grįžtame pasemt savęs
iš giluminio šulinio
iš varginančiai stulbinančios praeities
nukopijuojame gyvenimus didingųjų
jų drąsą ištvermę laimėjimus
o iš tiesų susikuriam mitus
kasdienės duonos trupiniais
save maitiname
oriais išlikdami tiktai istorijos lietuj
ką prisegam į atlapą
ar įmetam į laužą degantį
akibrokštu patampa
žmogiškuoju neįgalumu
lyg paneigiame viską
lyg šventai mėginame išsaugoti
kasmet kartodami
taip buvo ir tai šventa
o aš sakau tylėdami nulenkim galvas
žiauriam pasikartojimui NEBŪT

2019
Mira Mira