Iškrito dienos iš konteksto laiko
lyg medžio lapai sausroje nugeltę,
lyg liepos žiedas bitės nepaliestas,
tarsi lietus, kai jo per daug, nereikia,
nelyg švelni melodija, kada pražilęs laikas.
Balandis ūbavo, iš miego kėlė,
jis toks ankstyvas tarsi traukinys rytinis,
už lango vasara, serbentų šakos linksta,
juodom akim tave palydi.
Lietus prapliupo, lietvamzdžiais dardėjo
ir pilku apsiaustu apklojo dangų,
o laikrodžiai vis kažkur ėjo, ėjo,
rodyklės rodė kitą ir vėl kitą skaičių.
Iškrito dienos iš konteksto laiko,
lyg žiedlapiai iš gėlės žiedo,
lyg vėjas pilkas, debesis išsklaidęs,
išsekęs pailsėt nuėjo.

2018-07-07