Šventės praėjo... Ramybė, tyla...
Ir gamta ilsisi pavargus,
Auksine spalva saulėlydžio dangus prabyla,
Deja, saulė nuo mūsų dar nutolus.

Kartais stebiu jos laidą pro langą
Ar nuo aukščiausios Senamiesčio kalvos –
Pamiršime ir N. Metų šurmulio bangą,
Atims dalelę – tačiau nieko nedovanos.  

Nutols, nuaidės viskas: kas toli, kas šalia
Ir žiema su savo siurprizais, išdaigom,
Lieki stebėti paliegusia dvasia ramia –
Per toli atsilikusi nuo aplinkos pasaulio.

2019 m.