Įsikniaubus į jo krūtinę
Ieškai savo
Atodūsiams kelio –
Ir lietus! Ir naktis! Ir…
Ak, ir...
Nekalbės!
Rymo ramios ramunės
Ir niekas
Neskabys jų lapelių viltingai.
Įsikniaubus į jo krūtinę
Ne ramunių ir tu tikies.