Baltą sniego drobulę
Suglamžė į sodą atėjusios alkanos stirnos.
Kasa, kapsto,
Kad pusryčiams rastų parudusių šalty krituolių.
Vakar tįsęs nuo stogo
Varveklis žvarbiais paryčiais nebetirpsta.
Iš pusnies kyšo stagaro maldos
Už vešlią dar būsimą žolę.
Varnos juodulį
Vangiai plasnojantį nuneša vėjas,
Anei karto nė kranktelt tulžingai nespėjusį.
Net ir šuo nesulojo,
Kol stirnos iš sodo išėjo,
Gal ir jis siluetais grakščiai įprastais bus stebėjęsis?