Na, ir eikite sau –
Nelaikysiu.
Jau ne kartą širdyje verkiau...
Jei paklaustumėt ko –
Nesakysiu,
Nes iš tikro pati nežinau...
Tik kažko tas graudumas suspaudžia,
Mušant laikrodžiams dvylikakart,
Burbuliukų pripildytos taurės
Ir sutramdytas noras paverkt...
Protas sako – vis tiek nepavysi –
Kas jau ėjo-praėjo – paleisk.
Na, ir eikite sau –
Nelaikysiu...
Nepamiršiu tik ačiū ištart...

O už ką?–
Gali būt banaloka,
Jei pradėsiu į sąrašą vert...
Pernelyg būt jausminga nemoku,
Tad renkuosi tik AČIŪ šįkart...