Nepralėk per gyvenimą vėju 
Nesuspėjęs jo netgi pajaust! 
Ateitim tu per daug negyvenki, 
Kad nereiktų tau apgailestaut. 

Bėga metai, jie nieko nelaukia –
Jie šuoliuoja kažkiek net per greit. 
Šitie metai – gyvenimas tavo. 
Nereikėtų jo vėjais paleist. 

Gal tu lauki dabar savo meto, 
Kol ateis ta „tavoji“ diena? 
Nebelauk – tavo laikas dabar, čia! 
Ši minutė, šita valanda! 

Nes prabėgs – ir tu jos nepagausi. 
Tavo laikas – dabar, ne tada, 
Kai ateis tau kažkoks išgalvotas 
„Geras“ laikas, „gera“ valanda. 

Kai jau būsi pastatęs sau namą, 
Kai jau bus užauginti vaikai, 
Kai jau būsi padaręs karjerą... 
Tu galvoji, tada bus gerai? 

Bus tas pats, tik tu būsi senesnis. 
Mažiau metų tau priekyje liks. 
Tai gyvenk, nešvaistyk savo metų – 
Dievas davė, ir viskas įvyks 

Jei tu sieksi tikslų šių savųju, 
Bet prie to, sau neleisi pamiršt 
Šia diena sau tiesiog pasidžiaugti. 
Nes atmink – kada nors reikės mirt. 

Gal rytoj, o gal dar po daug metų. 
Šito tu niekada nežinai. 
Nepralėk per gyvenimą vėju! 
Nebus ko prisimint, ar žinai?