Paliko angelas mane,
Kuris taip graudžiai verkė ir giedojo,
Ir pasaka visa mene
Nutilo, savo žingsnių nekartoja.
 
Kur eisiu aš dabar viena –
Į pragarą, o gal į rojų,
Kai snigs vien tyluma diena,
Žemelę angelo pūkais nuklojus?
 
Tylėsiu aš dabar dažniau,
Nuo skliauto peno nebegavus,
Našlaitė aš be jo likau,
Viena rytais aš gersiu kavą.
 
O plunksną jo delne laikiau,
Jis man kuždėjo meilę savo.