Žiemos jazminai

Jazminai, jazminai
Vėl nušvito baltai,
Tik šįkart ne žiedais, o sniegu.
Iš aukštai, iš aukštai
Krito snaigių pulkai
Ant liaunų jazminėlių šakų.

Snaigės krito per naktį,
Net ir rytui išaušus,
Šaltam šokyje sukos dangus.
Prie ploniausios šakelės
Nurimusi glaudės
Lengva snaigė, lyg radus namus.

O man, rodosi, žydi,
Vėlei jazminas žydi
Nors ir kvepia snieguota žiema.
Teks palikt ir nueiti,
Tiktai jausiu, kaip lydi
Palenkta šalto meto šaka.
skroblas