Kasu ir kasu,
O jis krinta ir krinta
Ant pečių ir ant eglės šakų.
Tik nukritęs ant rankų
Sušyla, ištirpsta
Ir nubėga vandens lašeliu.
 
Gerai, kad prisnigo,
Kad žemelė balta,
Taip tyra, ramu ir švaru.
Sodelio vyšnia,
Kaip ir girios pušis,
Tuo pačiu drabužiu apvilkta.
 
Po savaitės, kitos
Vėl saulelė ims kopt
Po laiptelį aukštyn, vis aukštyn.
Baltą rūbą žiemos
Kovas greit sunešios,
Nebeliks net ir ką prisimint.