Nupurtyk rasą nuo
žydėjimo obelies jaunos,
kad ašara sūria nevirstų
baltai rausvam fone žiedų.
Subtilus kalbėjimas dangaus,
kai ežerai savim patvinsta.
Nupurtyk rasą rytmečio dalios,
kurioj laiminga pabaiga
lyg pasakoj be kartėlio įstrigusi.
Išblyškę debesys žodžius kartos
ant grindinio lietaus lašais ištiškusius.
Nupurtyk rasą, spindinčia drova,
kol obelis sode pabaigs žydėjimą.
Kad nepavirstų ašara sūria
laukinei josios dukrai širdį
išrengiant nuogai prieš
melo pasakos palaidą žavų vėją.

2018