Palaimink, Dieve, šiąnakt vienišųjų gundymus,
Kai šiltas kraujas speige šliejasi prie kito.
Iš po pusnies drobulės kaip kitaip nubundam,
Jei pamate plyta nepriglausta prie plytos?
Jei nepraplėš aistra plonos plonos membranos,
Jei neišsprūs, neišalmės link įsčių?
Kaip gims meldimai, giesmės, himnai, dramos,
Jei tu savy, o aš savy išliksim?
Juk užsimerksime vokais akis tiktai nestingstančias,
Kad susapnuotume beaižėjantį grumstą,
Kad mes suprastume, save kaip išdalinti
Po vieną riksmą, trupinį, po plunksną.
Atgniaužki saujas. Ar matai, kaip srūva
Vanduo ir smėlis, tarsi mūsų laikas.
Nakties gelmėj lai prasidaro celės,
Nes tai, kas šventa, juk turės įeiti?